Kristina Sabaliauskaitė "Silva Rerum IV"

Mano įvertinimas: 5/5

Štai ir vienos geriausių mano skaitytų knygų sagos pabaiga. Paskutinioji, kurios puslapius norėjosi taupyti, kiekvienu žodžiu pasimėgauti dar kartą. Aš nuoširdžiai pavydžiu tiems, kurie šią Norvaišų šeimos istoriją dar tik kažkada skaitys, pavydžiu tų dar jiems nežinomų kelionių, spalvingų veikėjų charakterių. Bet aš galiu džiaugtis tuo, kad šias knygas galėsiu skaityti dar kartą ir vis tiek jomis mėgautis, nes būtent dvi pirmos dalys skaitytos po kelis kartus ir vis tokios pat geros, kaip pirmą syk.

Paskutiniojoje dalyje giminės istoriją tęsia Pranciškus Ksaveras Norvaiša iš Milkantų. Jis proanūkis Kazimiero Norvaišos, Uršulės brolio, nuo kurių ir prasideda pirmosios knygos pasakojimas. 1770 metai, Pranciškus Ksaveras jėzuitas, kunigas, matematikas ir labai išsilavinęs, šeimoje gerbimas žmogus, pasakoja savo gyvenimo istoriją, kurioje persipina ir kitų žmonių gyvenimo vingiai.

Turiu pripažinti, kad "Silva Rerum" knygoms jaučiu didžiules simpatijas. Dar nuo pirmosios knygos, kurią skaičiau senesnio leidimo, dar minkštais viršeliais, šiek tiek jau spėjusiais gelstelėti puslapiais, įsimylėjau veikėjus, istoriją, autorės rašymo manieras, knygoje vaizduojamus laikus. Susižavėjau istorija, kuri taip skiriasi nuo lietuvių rašytojų mėgstamos melancholijos, bet tuo pačiu ir tokia lietuvišką, su lietuviškais miesteliais, miestais, lietuviška gamta, papročiais. Man, kaime užaugusiai, gamtą mylinčiai merginai, tie visi gamtos aprašymai, tie dvarai lyg koks balzamas širdžiai. Skaičiau ir gėriau į save, mėgavausi kiekviena knyga. O paskutinioji buvo ne ką prastesnė nei pirmosios, nors jau kitokia, veiksmas vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, tačiau vis tiek labai įtraukianti. Knygoje man patiko viskas, tiek tas atsigręžimas į praeities kartas, tiek ta lietuviška nostalgija užklumpanti svetimuose kraštuose, tiek veikėjų aprašymai, jų išpildymas, visos knygos mintys ir autorės pamąstymai, perteikti veikėjų lūpomis ar gyvenimo įvykiais. Buvo įdomu, lengva ir gera skaityti šią knygą.

Rekomendacija turbūt keliauja pirmiausia tiems, kas skaitė ankstesnes dalis. Žinau, kad šių knygų gerbėjų yra labai daug, bet yra ir tokių, kurie nesiryžta imtis knygų būtent dėl tokio didelio jų populiarumo, tačiau tikiu, kad dar daug skaitytojų ateityje taip pat mėgausis ir perskaitę girs šias knygas, taip kaip aš.

Stephen King "Švytėjimas"

Mano įvertinimas: 5/5.

Po pirmos, labai įdomios pažinties su Stephen King kūryba, užsimaniau paskaityti kažką dar. Ir šiaip jau buvo metas paskaityti ką nors mistiško, šiurpoko, kažko tokio "kingiško". :D

Siužetas: Knygoje pasakojama apie šeimą, kuri žiemai įsikelia į viešbutį "Panorama". Ten tėvas Džekas turi atlikti prižiūrėtojo pareigas, o kartu su juo atvyksta ir jo žmona Vendi bei penkerių sūnus Denis. Šeimyna didžiuliame viešbutyje lieka vieni, o prasidėjus sniego pūgoms ir visai atskirti nuo išorinio pasaulio. Ir, žinoma, tada pradeda dėtis keisčiausi dalykai, viešbutis pradeda veikti gyventojus, pirmasis tai supranta mažasis Denis, kuris turi Dievo dovaną - vizijas, kurios dar vadinamos "švytėjimu".

Mano nuomonė: Gavau absoliučiai viską, ko ir tikėjausi iš šios knygos, o siaubo dar ir su kaupu. Skaitant, kai nieko nebūdavo namuose, nugara lakstė šiurpuliukai ir atrodydavo, kad vis kažkas kažkur krebžda, vaikšto. Bet už tai Kingas man ir patinka, jis taip puikiai išpildo siaubo elementus, ko kartais net kino filmuose pasigendu. O kalbant apie filmus, užmečiau akį į garsiąją knygos ekranizaciją ir galiu patvirtinti senai žinomą tiesą, kad knygos daug geriau už filmus.

Kaip ir anksčiau mano skaitytame romane "Gyvūnėlių kapinės", taip ir čia pagrindinis dėmesys skiriamas šeimai, žiūrima į kiekvieną šeimos asmenį atskirai, sutelkiamas dėmesys į visų psichologiją. Denis nori tik, kad tėvai būtų  laimingi, niekada nesugalvotų skirtis. Vendi nori, kad pagaliau šeimoje viskas būtų kaip anksčiau, Džekas negertų ir visi laimingai  gyventų. O Džekas jausdamas kaltę už ankstesnes klaidas, nori  pasitaisyti, bet veikiamas didžiulio noro išgerti ir viešbučio atmosferos, jis nesugeba atskirti tikrovės nuo haliucinacijų. O tos haliucinacijos aprašytos labai tikroviškai ir įdomiai.

Be to, yra antra knygos dalis pavadinimu "Daktaras miegas", kurioje pasakojama mažojo berniuko Denio tolimesnio gyvenimo istorija. Tikiuosi, kad ateityje paklius ir ši knyga man į rankas.

Galiu tik pridurti, kad labai rekomenduoju šį rašytoją, jei dar neteko jo skaityti. Aš garantuotai dar skaitysiu ir skaitysiu jo išleistus kūrinius, nes tikrai verta.